Šiemet iš skaitytų knygų atrinkau 3 geriausias, naudingiausias, įdomiausias ir noriu pasidalinti trumpom rekomendacijom, kodėl ateinančiais metais verta kurią nors paskaityti ir Tau.
Prieš 200 000 metų Rytų Afrikoje išsivysto Homo sapiens — protingasis žmogus. Prasideda naikinimo ir kūrimo era. Homo sapiens sunaikina silpnesnes žmonių rūšis (neandartaliečiai, homo floresiensis…), Australijos, Amerikos megafauną. Na, o po žemės ūkio revoliucijos prasideda kūrimo era. Kuriamos imperijos, pinigų, rašto sistemos, religija. Ir tai tik keliais sakiniais nusakytas knygos siužetas, o dramos jau užtektinai.
Mokykloje mokėmės daugiausia apie kitas gyvūnų rūšis, trumpai pakalbėję apie Homo Sapiens atėjimą ir išlikimą. Tada daugiau dėmesio skyrėme faktams ir Eciui. Na o šioje knygoje 400 puslapių skirta detaliai apžvalgai, kaip mes vystėmės nuo pirmųjų dienų ir kodėl dabar mes esame išsibarstę ten, kur esame ir tokie, kokie esame. Daug klausimų kodėl, daug prielaidų, daug atsakymų, daug apmąstymų.
Skaitydama šią knygą ją vis siejau su Stanley Kubrick filmu „2001: Kosminė odisėja”, kas man yra šedevras ir dar ne iki galo įminta mįslė. Knygoje nupasakota mūsų vystymosi retrospektyva, dabarties laimėjimai ir po truputį ryškėjantis ateities vaizdas kelia įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar Homo sapiens pakeis antžmogiai?
Dabar tai tik retorinis klausimas, tačiau jaučiamas rašytojo susirūpinimas protingojo žmogaus egzistavimo prasme ir ateitimi. Ir ne tik dėl to, kad esame vienintelė rūšis žemėje, kuri nieko gero nedavė žemei, ją užteršė, išnaikino floros ir faunos rūšis. Svarbesnis klausimas, ką mes gero galime duoti savo namams?
„Kad ir kokius stulbinančius dalykus sugebėtų daryti žmonės, mes vis dar neapsisprendėme, ko siekti, ir, regis, esame kaip niekad nepatenkinti. Iš kanojų sulipome į galeras, paskui peršokome į garlaivius ir erdvėlaivius — tačiau niekas iš mūsų nežino, kur vykstame. Dar niekada nebuvome tokie galingi, tačiau labai menkai tenutuokiame, kaip su ta galia elgtis. Savo pačių pastangomis tapę dievais ir nepripažįstantys jokio kito autoriteto, tik fizikos dėsnius, nesijaučiame prieš nieką atsakingi. Siekdami patogumų ir pramogų beatodairiškai naikiname kitus planetos gyventojus, niokojame mus supančią ekosistemą, taip vis neatrasdami pasitenkinimo.
Ar yra kas pavojingiau už nepatenkintus ir neatsakingus dievus, kurie patys nežino, ko nori?”
Rekomenduoju visiems.
TED (angl. „Technology Entertainment Design“) konferencijų idėja ir patirtis yra jaudinanti. Čia skleidžiamos idėjos ir kuriami ryšiai tarp žmonių, suteikiantys daugiau žinių apie pasaulį, didelius ir mažus žmonių atradimus, kuriančius ateitį. Ir didelis menas yra sudominti savo istorija nepažįstamąjį ir „užkrėsti” jį savo idėja, kad ji sklistų tolyn.
Kad geriau suprastume pasakojimo meną, knygoje analizuojamos įsimintiniausios TED kalbos. Skaitant knygą, nori nenori, įsijungi kokią nors kalbą, pasiklausai idėjų, kurios taip meistriškai ir lengvai perteikiamos.
Knygoje paprastai ir aiškiai išdėstytos kertinės technikos, kaip įdomiai papasakoti istoriją, o aš užvertusi paskutinį knygos puslapį supratau, kad tai padaryti gali kiekvienas.
Keli labiausiai įstrigę patarimai:
- Tikėjimas tuo, ką sakai turi kur kas didesnį poveikį klausytojams, negu tiksliai pasakyti tinkami žodžiai.
- Teksto puikumą lemia išbraukto žodžio galia. Mažiau yra daugiau.
- Pasirinkite žmogų ir renkite kalbą taip lyg ketintumėte kalbėti jam vienam.
- Išsakykite savo kalboje svajonę.
- Skirkite daugybę valandų ir tobulai išmokite tekstą tam, jog scenoje beliktų jį emociškai įtaigiai išreikšti.
Rekomenduoju tiems, kas svajoja, kad jų istorija būtų išgirsta ir suprasta. Ir tiems, kurie jau tai moka, bet nori sužinoti daugiau teorinių ir praktinių pavyzdžių.
Mes godžiai siurbiame informaciją apie sėkmės istorijas. Įdomu, kaip tiems sėkmės žmonėms pavyko pasiekti tiek daug gyvenime? Kiekvienąsyk žinome atsakymą, ir jis yra panašus — daug ir sunkiai dirbti. Dirbti su aistra ir entuziazmu. Sėkmę sudaro 10% talento ir 90% juodo darbo. Darbas pranoksta aukštą IQ ir t.t.
O kas slypi po darbštumu? Kaip išsiugdyti darbštumo geną ir ar tai įmanoma?
Šioje knygoje psichologijos profesorė tyrinėja žmogaus savybes, lemiančias darbštumu pasiektus laimėjimus, ir pateikia savo išskaičiuotą formulę:
Šioje teorijoje svarbus talentas — kaip sparčiai tobulėja mūsų įgūdžiai, tačiau pastangos — dvigubas daugiklis. Jos kuria įgūdį. Ir tuo pat metu įgūdį padaro produktyvų.
Knygoje analizuojami moklsiniai tyrimai, praktiniai pavyzdžiai, žinomų, daug pasiekusių žmonių kelio į Olimpą istorijos. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad John Irving (vienas produktyviausių ir geriausių visų laikų rašytojų) vaikystėje turėjo disleksiją (raidos skaitymo sutrikimas), dėl kurios turėjo trigubai ilgiau skaityti tekstą, kad jį suprastų? Kadangi skaityti ir rašyti jam buvo sunku Irvingas suprato, kad norint kažką daryti iš tiesų gerai, negalima savęs tausoti…Rašytojas praleisdavo valandų valandas prie savo romanų, ir visada turėjo atkaklumo grįžti ir perrašyti.
Dar vienas įkvepiantis požiūris į darbą garsaus Holivudo aktoriaus Willo Smitho:
Vienintelis dalykas, kuriuo aiškiai skiriuosi iš kitų, yra tai, kad nebijau numirti ant bėgtakio. Už mane ilgiau niekas nesimankštins, patikėkite. Gal Jūs už mane talentingesnis, gal protingesnis, gal seksualesnis. Taip, jūs tikrai galite mane visu tuo pranokti. Galite pralenkti mane devyniose rungtyse. Tačiau jei mudu drauge užlipsime ant bėgtakio, įvyks viena iš dviejų: arba jūs nulipsite, arba aš tiesiog mirsiu. Tai išties paprasta.
Rekomenduoju tiems, kas domisi psichologija, saviugda ir nori geriau suvokti, kas iš tikrųjų yra atkaklumas ir kaip jį gali pažaboti sau ir artimiesiems.
Tai tiek tų rekomendacijų. Tikiuosi ši idėja išaugs į gražią tradiciją metų gale paskelbti geriausių skaitytų knygų TOP. Gražių, pilnų naujų žinių ir tobulėjimo naujųjų 2018–ųjų metų!